fbpx

„Tulžies“ konstitucijos žmonės paprastai yra kresni, vidutinio ūgio, jų rankos ir kojos labai šiltos, veido oda su raudoniu, kūno oda yra šiurkšti ir šilta palietus, akys su gelsvu atspalviu. „Tulžies“ žmonės yra ryžtingi, turi aštrų protą, iniciatyvų charakterį, dažnai karštakošiai, audringai reaguoja ištikti ir neigiamų ir teigiamų emocijų. „Tulžies“ natūrali savybė yra kovingumas, nenuostabu, kad ji vadinama „verdančia“, „kunkuliuojančia“ ir „karinga“.

Išskirtiniai šių žmonių bruožai tai drąsa, energingumas ir linksmumas, aukštas intelektas, aiškus ir tikslus nuomonės išdėstymas. Šie žmonės yra atkaklūs ir ambicingi, linkę vadovauti, geba apginti savo pozicijas, todėl dažnai tampa vadovais.

Sveiki šios konstitucijos žmonės paprastai nešąla, mėgsta rudens vėsą ir gaivą. Ruduo – tai patogiausias metų laikas jiems. Šilumos perteklius kelia sunkumų, jiems nepatinka kaitintis saulėje, jie patys savaime yra karšti, kaitrus žmonės. „Tulžys“ daug prakaituoja, oda jautri ir linkusi sudirgti, dažnai atsiranda spuogai ir bėrimai. Kartais jie gali pabusti naktį, nes yra ištroškę ar karšta.

Brandžiame amžiuje „Tulžies“ konstitucijos žmonės turi labai stabilią, tvarią energetiką. Jie yra labai ištvermingi, bet buvimas kaitroje ar persistengimas/pervargimas, o taip pat gan dažni pykčio priepuoliai ir irzlumas gali sutrikdyti jų sveikatą.

Dieta „Tulžies“ kūno konstitucijos tipui.

Tiems, kieno kūno konstitucinis tipas yra „Tulžies“ pirmiausia reikia vengti piktnaudžiavimo aštriu, sūriu, riebiu, keptu, rūkytu, labai karštu, rūgščiu, mėsišku maistu ir alkoholiniais gėrimais.

Maistas turi būti geros kokybės, šviežiai paruoštas ir ne per karštas (geriau, jei ji bus šiek tiek ataušęs, bet ne šaltas). Geriausiai tinkantis maistas – virtas, garintas, troškintas, keptas orkaitėje arba ant grotelių (iešmo) be aliejaus.

Maiste turėtų dominuoti rišantis/sutraukiantis, kartus ir saldus skonis. Tibeto medicinoje prie produktų turinčių saldų skonį priskiriami ir neutralaus skonio produktai, pavyzdžiui: pieno produktai, makaronai, bulvės, virtos daržovės ir kt.

Valgyti reikia saikingai, mažomis porcijomis, bet gana dažnai. Viena vertus stengtis nepersivalgyti, kita vertus vengti ilgų pertraukų tarp valgymų.

Po valgio negalima iš karto imtis intensyvaus fizinio darbo ar sporto pratybų.

Vaisiai ir daržovės tūri būti vartojami žali, virti arba garinti, bet ne kepti, ir tikrai ne skrudinti. Naudinga: virtos bulvės, burokėliai, morkos, visi kopūstai, žalieji žirneliai, kukurūzai, pupelės, kiti ankštiniai ir soja. Taip pat, gerai valgyti cukinijas, špinatus, salotas ir saldžiąsias paprikas. Iš daržovių pageidautina sumažinti ridikų ir keptų pomidorų vartojimą. Iš vaisių ir uogų netinka rūgštus ir naudingi saldūs, sutraukiantys ir prėski: kriaušės, saldūs obuoliai, persimonai, trešnės, persikai, abrikosai, melionai, vynuogės, mangai, bananai, arbūzai, saldūs mandarinai ir apelsinai.

Iš mėsos produktų yra naudinga virta, troškinta arba kepta orkaitėje ožkiena, liesa kiauliena, veršiena, jautiena ir paukštiena. Ėriena ir arkliena nerekomenduojamos. Patartina vengti dažnai ir daug valgyti rūkytus produktus, rūkytas ir vytintas dešras/mėsą, sūdytą mėsa.

iš žalumynų labiausiai tinka petražolės ir salierai. Mažiau naudingi krapai ir kalendros, jų vartojimą pageidautina mažinti.

Svarbu pakankamai gerti, vengti ilgų pertraukų tarp atsigėrimų. Geriau, jei gėrimai bus kambario temperatūros – nei šalti ir nei karšti. Atšaldyti gėrimai yra leistini per karščius, bet žiemą geriau nuo jų susilaikyti. Naudingiausia yra gerti žolelių arbatą, vaisių sultis, pienišką kakavą, vaisių ir uogų kompotus ir gaivas, kurie turėtų būti gana saldūs (ne rūgštūs). Taip pat, naudingi yra pieno gėrimai: pienas, kefyras, rūgpienis,pasūkos ir tt. Kava ir arbata neturėtų būti labai karšta. Saikingai vartojama kava ir arbata nepakenks, jas galima gerti ir saldžias ir be cukraus.

Žuvį galima valgyti visų rūšių – virtą, garintą, troškintą, šviežią silpnai sūdytą taip pat žuvies pyragus. Mažiau naudinga kepta žuvis ir aštrus žuvies patiekalai.

Kruopos tinka visos: ryžių, manų, avižų, sorų, grikių. Jas galima virti vandenyje, piene arba garuose. Naudinga valgyti pieniškas manų, ryžių ir sorų košes su arba be sviesto ir cukraus. Naudingiausia košė – avižinė, todėl kad avižos padeda sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje ir veikia kaip aterosklerozės profilaktika.

Sriubos neturėtų būti aštrios, riebios ir labai skalsios. Geriausia virti sriubas vištienos ar daržovių sultinio pagrindu, gali būti ir jautienos sultinys. Nepageidautinas avienos sultinys. Mėsos kiekis sultinyje turi būti žymiai mažesnis už daržovių kiekį. Gerai tinka neriebi daržovienė, burokėlių sriuba, kopūstų sriuba iš šviežių kopūstų, naminių makaronų, bulvių sriuba, trintos sriubos (grietinėlės, grybų, daržovių), pieno sriuba (ryžių ar makaronų). Gerai, jei sriuba bus valgoma šiek tiek ataušinta, ne karšta.

[print_link]